akėtėlis

akėtė̃lis, -ė smob. (2) akėtojas, akėtojėlis: Atejo gi mano akėtelis (sako motina vaikui, pavadavusiam vyresnį akėtoją) Švnč. Lapė, kukelę bobos pagavus, pribėgo akėtėlius ir sako: „Padėk akėteliams“. Ir akėteliai ją vijo, vijo ir nepavijo (ps.) Švnč.